myliu
vėlyvą rudenį einu pro tave
matau šypseną tavam veide
žvilgsnis krypsta kažkur toliau… giliau…
matau tave, vėjo sukūryje, atrodo, to niekad nemačiau…
tik staiga, žvilgsnis lyg styga, lekia pro tave, tiesiai į mane…
mano akys klausia: kodėl?… kodėl?…
tavo šypsena atsako man : dar ne laikas.
vėl staiga-pajutau nerimą tavo akyse,
neliko šilumos tavam veide,
tik keisti prisiminimai…
nežiūrėk taip į mane-nuo ledinio tavo žvilgsnio man negera…
tyliai, švelniai ir lengvai-pasakysiu atvirai
,tuos žodžius ištart sunku, bet, ką darysi, jei turiu?
taigi, sakau iš širdies,myliu tave išties…
dar susitiksim
ašarom drėksta akys po išsiskyrimo su tavim…
kuo toliau, be tavęs gyvent sunkiau…
amžiams tave praradau…
tikiuosi, tave dar susitiksiu…
ir štai, po amžinybs visos, pamačiau tave,vėlyvo rudens pragare…
atėjai, kad pasakytum: gyventi verta…
pasaulis pilnas įvairiausių staigmenų…
net nežinau, tavim tikėt ar ne…
atleisk, kad išdaviau tave, dėl to man širdį skauda dar labiau.
metas išsiskirti, sakei man tu, bet aš taip nemaniau.neskaudink manęs dar labiau, užbaigiam šį reikalą greičiau…
išeidamas tarei: dar susitiksim…
ateik
židiny ugnis užges-Jau seniai gili naktis.
Mielas, lauksiu aš tavęs,Lauksiu kol dangus nušvis.
Gera man, kai tu šalia,Nors tai buvo jau seniai.
Tik ateiki pas mane,Å iąnakt pas mane ateik.
Ateik - iš svajonių, iš sapnų,
Ateik - aš laukiu seniai,
Ateik, nes tave aš dar myliu,
Ateik, o meile, ateik.
Bet laukimas toks niūrus,Kai kankina nežinia.
Gal tavęs jau čia nebus?Gal ateisi tik sapne?
židiny ugnis užges-Jau seniai gili naktis.
Mielas, lauksiu aš tavęs,Lauksiu, kol dangus nušvis.
Ateik - iš svajonių, iš sapnų,
Ateik - aš laukiu seniai,
Ateik, nes tave aš dar myliu,
Ateik, o meile, ateik.
Viskas buvo tik apgaulė,Bet tavęs pamiršt negaliu.
Laukiu aš tavęs, laukiu,Bet jau seniai sulaukt negaliu……. sulaukt negaliu…. negaliu.
Ateik - iš svajonių, iš sapnų,
Ateik - aš laukiu seniai,
Ateik, nes tave aš dar myliu,
Ateik, o meile, ateik.
draugams
Geri draugai - didžiausias turtas
O jų draugystė amžinai gyva.
Pasauly žmonės daug ką pamiršta,
bet draugas draugo - niekada.
Tu.
Tu esi angelas,labai gražios nakties,
Tu - mano meilė,kuri kaip dūmas neišblės.
Tu - mano pasaulis,pilnas žibančių žvaigždžių,
Tu - mano svajonė,kurios išsipildymu tikiu.
Tu - tai tikėjimas,kad viskas bus gerai,
Tu - tai burtininkas,kurio niekad neišblės kerai.
Tu - tai paukštis,pakilęs virš debesų,
Tu - tai pasaulis,kuriame gyvenu.
Tu...
mėnulio pilnaty
mėnulio pilnaty….su ašarom sūriom akyse…
žvelgiu į tave ir laukiu, kol sugrįši pas mane….
man sunku, ir neramu…dieną naktį liūdžiu…
nežinau, kur tave surasti…
bijau, kad tau atsitiks kažkas baisaus-likimas apgaus,
ar nedori žmonės-tik lauks, kol tu suklupsi savo laimės kupiname kelyje…
žmonės, kurie nori tau pikto, ar tik naudos sau…
nesvarbu…svarbu tai, kad aš norėčiau-jei galėčiau-tave apsaugot nuo negandų, piktų žmonių,nedorų piktų darbų
bet gaila…tarp mūsų jau seniai nieko nebėra…
mėnulio pilnaty sėdžiu aš viena.
kaip gaila, kad tave matyti galiu tik iš tolo,lyg pro apsiblaususį stiklą lange
menkai teįžiūrėdama,beveik pamiršdama tavo šviesų, skaistų mėnulio skaisčios šviesos ir vakaro vėsos nupraustą TAVO veidą…
o, kaip gaila, kaip sunku man visa tai prisiminti kaip išblėso mūsų meilė,išnyko kaip dūmas, palikęs tik šėšėlį…
Yra verta
Tikėti verta,bet tik tada,kai turi kuo tikėti.
Matyti verta,bet tik tada,kai turi į ką pažiūrėti.
Girdėti verta,bet tik tada,kai turi ką girdėti.
Judėti verta,bet tik tada,kai turi kur nueiti.
Kovoti verta,bet tik tada,kai turi dėl ko kovoti.
Siekti verta,bet tik tada,kai tikrai nori pasiekti.
Mylėti verta,bet tik tada,kai turi ką mylėti.
Svajoti verta,bet tik tada,kai turi dėl ko svajoti.
Džiaugtis verta,bet tik tada,kai turi dėl ko džiaugtis.
Liūdėti verta,bet tik tada,kai iš tiesų turi dėl ko liūdėti.
Didžiuotis verta,bet tik tada,kai iš tiesų turi kuo didžiuotis.
Gyventi verta,kai žinai,kad turi dėl ko gyventi.
Tikėti verta,bet tik tada,kai turi kuo tikėti.
Subject: MayFlower skurdi kūryba. 
Thu Jul 09, 2009 4:11 pm
